pagedumas

pagedùmas sm. (2) → pagedęs; pašėlimas, pasiutimas: A ne pagedùmas vaikų: nuo kalno akmenis mėtyt į kaminą! Jrb. Jis tąsyk viską darė iš pagedùmo Skr. Toks užeina pagedùmas (pasiutęs užsispyrimas), ka neįšnekysi jo Jrb. | Nuėjom ten (į vakarėlį) į patį pagedùmą (linksmumą, įsismaginimą) Skr.